Metalo silicio klasifikacija

Metalo silicio klasifikacija paprastai klasifikuojama pagal trijų pagrindinių geležies, aliuminio ir kalcio priemaišų, esančių metaliniame silicio komponente, kiekį. Pagal geležies, aliuminio ir kalcio kiekį metaliniame silicyje metalinį silicį galima suskirstyti į 553, 441, 411, 421, 3303, 3305, 2202, 2502, 1501, 1101 ir kitas skirtingas klases.

Pramoniniu būdu metalinis silicis dažniausiai gaminamas redukuojant silicio dioksidą anglimi elektrinėje krosnyje. Cheminės reakcijos lygtis: SiO2 + 2C → Si + 2CO Tokiu būdu gauto silicio grynumas yra 97~98%, kuris vadinamas metaliniu siliciu. Tada jis išlydomas ir perkristalizuojamas, o priemaišos pašalinamos rūgštimi, kad būtų gautas metalinis silicis, kurio grynumas yra 99,7–99,8%.

Metalo silicio sudėtis daugiausia yra silicis, todėl jis turi panašių savybių kaip silicis. Silicis turi du alotropus: amorfinį silicį ir kristalinį silicį. Amorfinis silicis yra pilki-juodi milteliai, kurie iš tikrųjų yra mikrokristalas. Kristalinis silicis turi deimantų kristalinę struktūrą ir puslaidininkines savybes, lydymosi temperatūra yra 1410 laipsnių, virimo temperatūra yra 2355 laipsniai, Moso kietumas yra 7 ir jis yra trapus. Amorfinis silicis yra chemiškai aktyvus ir gali smarkiai degti deguonimi. Aukštoje temperatūroje jis reaguoja su nemetalais, tokiais kaip halogenas, azotas ir anglis, taip pat gali sąveikauti su metalais, tokiais kaip magnis, kalcis ir geležis, sudarydamas silicidus. Amorfinis silicis beveik netirpsta visose neorganinėse ir organinėse rūgštyse, įskaitant vandenilio fluorido rūgštį, bet yra tirpus mišriose azoto rūgšties ir fluoro rūgšties rūgštyse. Koncentruotas natrio hidroksido tirpalas gali ištirpinti amorfinį silicį ir išleisti vandenilį. Kristalinis silicis yra santykinai neaktyvus, net aukštoje temperatūroje nesijungia su deguonimi, netirpsta jokioje neorganinėje ir organinėje rūgštyje, tačiau tirpsta mišriose azoto rūgšties ir fluoro rūgšties rūgštyse bei koncentruotame natrio hidroksido tirpale.